Skyrybos – vienas sudėtingiausių šeimos gyvenimo etapų, paliečiantis ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus. Šiuo laikotarpiu vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą, stresą, kaltės jausmą ar baimę dėl ateities. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį padėdamas šeimai įveikti skyrybų sukeltus sunkumus ir užtikrinti vaiko gerovę. Skyrybų procesas šeimai dažnai tampa sudėtingu išbandymu, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Vaikai tėvų skyrybas dažnai išgyvena kaip rimtą emocinę krizę. Šį laikotarpį lydi nerimas, kaltės jausmas, baimė būti paliktiems ar viltis, kad tėvai vėl susitaikys. Tokios emocijos neretai pasireiškia elgesio pokyčiais: padidėjusiu agresyvumu, užsisklendimu, regresija, miego ar apetito sutrikimais, prastesniais mokymosi rezultatais. Ypač pažeidžiami yra mažamečiai vaikai, kurie dėl dar nepakankamai išvystyto mąstymo dažnai linkę kaltinti save dėl tėvų sprendimų. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią žalą vaikui daro ne pats skyrybų faktas, o nuolatinis tėvų konfliktas. Mažamečiai vaikai skyrybas išgyvena ypač jautriai, nes būtent šiame raidos etape formuojasi pasitikėjimas pasauliu, autonomija ir saugumo jausmas. Emocinis chaosas, neaiškumas ar tėvų atitolimas gali sutrikdyti šiuos procesus, o neigiamos pasekmės kartais išryškėja tik po daugelio metų. Lojalumo kova ar vieno iš tėvų menkinimas kito akivaizdoje silpnina vaiko emocinį saugumą ir pasitikėjimą aplinka. Ilgainiui tai gali turėti ilgalaikių pasekmių: padidėjusį nerimą, žemą savivertę, sunkumus kuriant artimus santykius, o kai kuriais atvejais – ir sveikatos problemas, susijusias su ilgalaikiu stresu. Emociniai išgyvenimai, tarpusavio konfliktai, teisiniai klausimai ir pasikeitusi kasdienė rutina gali neigiamai paveikti vaiko gerovę.
Tokiose situacijose itin svarbus tampa atvejo vadybos procesas, kurį taiko socialiniai darbuotojai siekdami užtikrinti koordinuotą, nuoseklią ir į vaiko interesus orientuotą pagalbą. Skyrybų proceso metu socialinis darbuotojas gali suteikti konkrečią, kryptingą ir praktiškai taikomą pagalbą tiek vaikui, tiek visai šeimai. Toliau pateikiamos pagrindinės socialinio darbuotojo pagalbos galimybės, kurios dažniausiai taikomos dirbant su šeima skyrybų metu. Dirbant su šeima socialinis darbuotojas teikia pagalbą vaikui ir jo tėvams skyrybų proceso metu, kuri yra labai svarbi, nes skyrybos dažnai sukelia emocinę įtampą, nesaugumo jausmą ir konfliktus šeimoje. Socialinis darbuotojas siekia apsaugoti geriausius vaiko interesus ir padėti šeimai kuo konstruktyviau išgyventi pokyčius ir priimti sprendimus. Socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas, konsultantas ir vaiko interesų gynėjas, padedantis šeimai pereiti skyrybų procesą su kuo mažesne emocine žala vaikui ir kuriant pagrindą stabilesniems santykiams ateityje.
Viena svarbiausių socialinio darbuotojo funkcijų – vaiko gerovės užtikrinimas. Socialinis darbuotojas teikia emocinę paramą vaikui, padeda jam saugioje aplinkoje išreikšti jausmus, susijusius su tėvų skyrybomis, ir padeda suprasti vykstančius pokyčius. Taip pat siekiama stiprinti vaiko saugumo jausmą, palaikyti kasdienę rutiną ir stabilumą. Taigi, pirmiausia socialinio darbuotojo dėmesys sutelkiamas į vaiką. Specialistas siekia suprasti vaiko emocinę būseną, padeda jam išreikšti jausmus ir suvokti, kad tėvų sprendimas skirtis nėra jo kaltė. Vaikui ypač svarbus stabilumo jausmas, todėl socialinis darbuotojas padeda išlaikyti kasdienę rutiną, palaiko ryšį su abiem tėvais ir užtikrina, kad vaiko poreikiai būtų girdimi. Prireikus jis tarpininkauja tarp vaiko, tėvų ir kitų specialistų, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta. Ne mažiau svarbi pagalba teikiama ir tėvams. Socialinis darbuotojas konsultuoja juos apie skyrybų poveikį vaikų psichologinei būklei, skatina atsakingą ir bendradarbiaujančią tėvystę. Kadangi skyrybas dažnai lydi konfliktai, socialinis darbuotojas padeda tėvams rasti konstruktyvius sprendimus, mažinti įtampą ir susitarti vaiko labui. Kartais tėvams tenka pasinaudoti ir psichologo pagalba ar kreiptis dėl mediacijos paslaugų. Akivaizdu, jog socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp vaiko ir tėvų, kaip konsultantas bei pagalbos organizatorius. Socialinio darbuotojo pagalba skyrybų metu yra itin reikšminga siekiant apsaugoti vaiko emocinę gerovę ir užtikrinti, jog net ir pasikeitus šeimos struktūrai vaikas jaustųsi saugus, išklausytas ir palaikomas. Tinkamai suteikta socialinė pagalba padeda šeimai sklandžiau prisitaikyti prie pokyčių ir kurti stabilesnius santykius ateityje. Iš praktikos galiu teigti, jog teikdama pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms, tenka dirbti ne tik su esamomis problemomis, bet ir vykdyti prevencinę veiklą – stiprinti šeimos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, ugdyti tėvystės įgūdžius ir padėti kurti ilgalaikius, vaiko interesus atitinkančius sprendimus. Tokia pagalba sumažina neigiamas skyrybų pasekmes ir padeda šeimai sėkmingiau prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių. Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės skyrybų procese apima emocinę paramą, konsultavimą, tarpininkavimą, paslaugų koordinavimą ir vaiko teisių apsaugą, o visa veikla orientuota į vaiko gerovės ir šeimos stabilumo užtikrinimą.
Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis
Violeta Špakauskienė
